- siautoti
- siautóti, -ója, -ójo, siáutoti, -oja, -ojo DŽ, NdŽ 1. intr. Sml smarkiai, gūsiais pūsti: Siautója, siautója, musėt užeis ta debesis Pc. Siautojo šaltas vėjas, nuo pagelos grubo rankos V.Bub. Vėjelis pučia, viseip siautója, palaidą sniegą krūvon nešioja (d.) Kp. | refl.: Vėjas siautójasi Db. Ir pradėjo vėjai pūsti, ėmė viesulai siautotis Sab. ║ tr. siautėjant blaškyti, mėtyti: Jūrės vienodai blaškė siautojo savo vilnis į krantą rš. 2. žr. 1 siautėti 3: Labai siautójo pas mus vokiečiai Ps. | prk.: Nelaimingo Mykolo širdyje siautojo vargas ir apmaudas VŽ1904,18. 3. Kos55 žr. 1 siautėti 4: Siáutoja po visus kambarius, nešneka Pbr. Siautója siautója – patys nežino, ko siautója Pl. Siautók nesiautójęs – nebebijom mes tavęs Ps. Nesiautók – gerklę užkišiu! Ėr. | refl.: Ar ilgai čia dar siautosies?! rš. 4. intr. Kpr, Skp greitai vaikščioti, bėgioti, sklaidytis: Ko čia dykos siautójat, ar negalit karbo nunešt į daržinę? Pc. Karvės tik siáutoja, tik siáutoja – taikosi nusitraukt Srv. | Duktė po vakarėlius, po gegužines siautoja J.Paukš. 5. tr. Všk barstyti: Kam tu miltus ant žemės siautóji? Ps. \ siautoti; įsisiautoti; išsiautoti; nusiautoti; pasiautoti
Dictionary of the Lithuanian Language.